- išmitrėti
- išmitrė́ti intr. pasidaryti mitresniam: Esu išmitrė́jęs eiti, kad sulysau po ligos Ggr. Jį sunku buvo bepažinti: išmitrėjo, išsimiklino rš. \ mitrėti; išmitrėti; pramitrėti; sumitrėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išmitrėti
Look at other dictionaries:
išmitrėti — vksm. Išmitrėjo vaiki̇̀nas, sunkù bepaži̇̀nti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pramitrėti — intr. kiek išmitrėti: Pramitrėjusi jūso mergaitė, galia stoti už mergą Šts. mitrėti; išmitrėti; pramitrėti; sumitrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sumitrėti — žr. išmitrėti: Staiga ji sumitrėjo rš. mitrėti; išmitrėti; pramitrėti; sumitrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
